Judėjimo nauda kūnui ir emocinei gerovei
/ 2021-08-23Sveikas gyvenimo būdas prailgina gyvenimo trukmę. Reguliarus sportas ir mankšta yra būtini fizinei ir psichinei gerovei palaikyti. Tai taip pat aktyvus laisvalaikis padeda išvengti ligų, tokių kaip fibromialgija, nutukimas ir nugaros skausmas. Tačiau svarbu būti atsargiems ir atsakingai sportuoti ir užsiimti įvairia fizine veikla. Per didelis krūvis ir neatsakingas pratimų atlikimas gali labiau pakenkti nei sustiprinti, ypač tada, kai pasiruošimas nėra tinkamas. Klasikinis pavyzdys yra žmonės, kurie bėgimo metu persistengia ir siekia daugiau nei gali jų fizinis kūnas. Tokio pobūdžio situacijos gali sukelti kelių, sąnarių ir kitų kūno vietų problemas, kurias vėliau gali būti gydomos tik operacijų ir ilgų reabilitacijų metu.
Neseniai daktaras Manuelis Leyesas, Madrido „Cemtro“ klinikos ortopedijos skyriaus vadovas, patvirtino, kad „aukšto lygio profesionalus sportas nėra naudingas sveikatai“. Leyesas paaiškino, kad per daug intensyviai treniruojantis ir nuolat varžantis padidėja širdies aritmijos (nenormalaus širdies plakimo) tikimybė. Jis taip pat patvirtino, kad bėgimo varžybose besivaržantiems sportininkams atsiranda rimtų klubų ir kelių problemų.
Visų pirma, problema yra ta, kad sportininkai iškovoja pergales vardan savo sveikatos. Šis stresas, patiriamas kūno, yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis aukščiausio lygio sportininkų patiria rimtas traumas, tokias kaip kryžminių raiščių plyšimas, įvairūs lūžiai ar raumenų patempimai. Įvairios sporto šakos dažnai turi įvairias specifines traumas: stiprūs sąnarių patempimai krepšininkams, raiščių plyšimai futbolininkams, o kito pobūdžio sportininkams gali sirgti osteoporoze.
Svarbu pabrėžti, jog fizinė veikla, judėjimas ir aktyvus laisvalaikis yra tinkamas kiekvienam. Sportas padeda išskirti endorfinus, gerinti kasdieninę savijautą, stiprinti kūną ir stabilizuoti emocinę būklę. Fizinė veikla padeda kovoti su stresu, nerimu ir netgi gali padėti susitvarkyti su daugeliu įvairių emocinių ir psichologinių iššūkių.
Svarbiausia yra rasti pusiausvyrą. Sėdimas gyvenimo būdas ir kasdieninis ritmas yra didžiulė daugelio ligų ir skausmų priežastis, o per didelis fizinis krūvis gali sukelti labai rimtų kūno sutrikimų. Kiekvieno kūnas yra skirtingas ir kiekvieno ribos yra individualios ir skirtingos, svarbu judėjimo ir aktyvaus laisvalaikio ritmą taip pat individualizuoti ir pritaikyti kiekvieno kūno galimybėms ir tokiu būdu palaipsniui didinti judėjimo laiką ir treniruočių intensyvumą.
-

Guma mankštai yellowLOOP Band – žalia , pasipriešinimas 10-15 kg.
Sena kaina: 4,01 €
Special Price 3,40 €


Prieššventinis laikotarpis daugeliui žmonių sukelia ne tik emocinį pakilimą, bet ir fizinį bei nervinį nuovargį. Intensyvesnis darbo tempas, laiką spaudžiantys terminai, didesnis fizinis aktyvumas ruošiantis šventėms, ilgesnis sėdėjimas bei emocinė įtampa sukuria papildomą krūvį organizmui. Medicinos mokslas patvirtina, kad stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri didina raumenų tonusą ir riboja jų gebėjimą atsipalaiduoti. Dėl to kūnas ima „laikyti“ įtampą, ypač kaklo, pečių, juosmens ir nugaros srityse.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas pasižymi dideliu fiziniu ir emociniu krūviu. Ilgos darbo valandos sėdint, nepakankamas judėjimas, pasikartojanti raumenų apkrova ir nuolatinis stresas lemia tai, kad kūnas palaipsniui kaupia įtampą. Dažniausiai ji pasireiškia kaklo, pečių, juosmens ar pėdų srityse ir ilgainiui gali tapti lėtinio diskomforto bei skausmo priežastimi. Medicinos literatūra patvirtina, kad net trumpalaikis mechaninis poveikis raumenims gali sumažinti jų tonusą ir paskatinti atsipalaidavimo procesus, todėl vis dažniau rekomenduojamos nedidelės, lengvai naudojamos masažo priemonės.