Kaip spalvos veikia žmogų?

Spalvą suprantame, kaip vieną iš aplinkos objektyvių savybių, egzistuojančių nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės ir jutimo organų. Matome spalvotą aplinką ir priimame tai, kaip kasdieninio gyvenimo būtinybę. Spalvos daro didelį poveikį matomų daiktų proporcijoms, dydžiams, estetiniam jų įvertinimui. Spalva veikia psichologiškai ir fiziologiškai. Raudonai spalvos kambaryje laikas bėga greičiau negu mėlynos, oranžinė spalva mažina agresyvumą, o arbata mėlyname puodelyje atrodys vėsesnė negu oranžiniame.

Spalvinio regėjimas – tai gebėjimas skirti šviesos bangų ilgį (skirtingas spalvas). Regėjimo procesas yra dinamiškas. Žmogaus akis suformuota tai gamtinei aplinkai, kurioje tenka gyventi. Žmogaus akis gali skirti apie 300 perėjimų nuo balčiausios iki juodžiausios spalvos, esant labai geram apšvietimui, net iki 600 perėjimų. Išlavinta žmogaus akis chromatinių spalvų ir atspalvių pagal jų toną, šviesumą ir sodrmą gali skirti iki trylikos tūkstančių.

Spalvos suvokimas paremtas gyvenimiškąja patirtimi, padedančia įvardinti tam tikrus spalvų būvius ar charakteristikas. Ugnies, saulės, stipriai įkaitinto metalo spalvos panašios į geltonų, oranžinių ir raudonų spalvų tonus, todėl jos suvokiamos kaip šiltos ar net karštos. Žydras baseino ar pietų jūros vanduo, ledo spalva asocijuojasi su vėsa ir šalčiu, todėl jos įvardijamos kaip šaltos.

Pagal psichologinį-emocinį poveikį spalvas būtų galima sugrupuoti taip:

Stimuliuojančios – visos šiltos spalvos: raudona, oranžinė, geltona ir jų įvairūs atspalviai: 1. raudona – kelianti energiją, aktyvi, aktyvizuoja visas organizmo funkcijas ir t.t.; 2. oranžinė – tonizuojanti, optimizuoja, šilta, gerina maisto įsisavinimą, gerina kraujo apytaką; 55 3. geltona – šviesiausia spalva, tonizuojanti, stimuliuoja regėjimą ir nervinę veiklą, kontaktuojanti, spinduliuojanti, jaunatviška, saulės ir gyvybės žemėje spalva.

Raminančios – šaltos arba vėsios spalvos. Jos mažina įtampą, susierzinimą: mėlyna – veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, mažina tonusą, arterinį spaudimą. Psichologai mėlyną spalvą vadina „santarvės su savimi“ spalva. Žydra – erdvės spalva, kuri ramina, gaivina. Tai dvasingumo spalva, skatinanti psichinę veiklą, stiprinanti dvasines galias, mažinanti neigiamas emocijas. Šviesiai žalia –judėjimo, kintamumo ir gamtos spalva. Šioje spalvoje atsispindi gamtos gyvenimas, vystymosi, augimo, o tuo pačiu – atsargumo, rūpestingumo spalva. Ši spalva teigiamai veikia nervingus žmones.

 Pavasaris – gyvybės ir spalvų laikas!