Profesinės ligos: susirgti galima ir biure

Darbo automatizavimas ir kompiuterizavimas pakeitė profesinių ligų pobūdį. Tradicines profesines ligas keičia naujos - kaulų, raumenų, regėjimo pažeidimai, streso sukelti susirgimai ir profesinės onkologinės ligos.

Darbo vietos įtaka sveikatai labai didelė, nes nemaža dalis žmonių darbe praleidžia daugiau nei pusę savo laiko. Darbdaviai privalo užtikrinti sveikatai palankias sąlygas darbo vietose, esant rizikos veiksniams parūpinti profilaktinių priemonių. Profesinių ligų profilaktika turėtų būti ir kiekvieno dirbančiojo rūpestis.  

Kas yra profesinė liga?

Profesinė liga – tai ūmus arba lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė pavojinga darbui aplinka, darbas su kenksmingomis medžiagomis bei pavojingi sveikatai ir nuolat atliekami darbo veiksmai. Profesinės ligos skirstomos į ūmines, tas kurios išsivysto greitai, pvz., infekcinės ligos, alergija,  ir lėtines, kuriomis žmogus serga ilgus metus. 

Per pastaruosius dešimt metų profesinėmis ligomis susirgo 3 kartus daugiau vyrų (75 proc.) nei moterų (25 proc.), 50 ir vyresnio amžiaus (84 proc.), turintys 25–49 metų darbo stažą (84 proc.), specialųjį vidurinį, vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą (90 proc.). Daugiausiai sirgo apdirbamosios pramonės (28 proc.), statybų (25 proc.), žemės ūkio ir transporto (po 13 proc.) sektoriuose dirbantys įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai (56 proc.) ir kvalifikuoti darbininkai (26 proc.).

Daugiausia sergama profesinėmis ligomis, kurių dažniausios priežastys buvo ergonominiai veiksniai (darbo poza, pasikartojantys darbo judesiai, krovinių pernešimas ir kėlimas, stūmimas, traukimas ir kiti) – 16 atvejų 100 tūkst. užimtų gyventojų ir fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija) – 14 atvejų.

Kaip nustatomos profesinės ligos?

Profesines ligas nustato darbo medicinos gydytojas, pas kurį nukreipia šeimos gydytojas. Ne visada apklausiant darbuotoją pavyksta nustatyti tiesioginį ligos ryšį su darbu. Tam reikalingas tikslus darbo proceso(ų) apibūdinimas. Pvz., darbuotojas (inžinierius) gali tiesiogiai aptarnauti (dirbti) mašinas (technologinę įrangą, stakles) ir tai gali kelti riziką galūnėms (sausgyslėms, raumenims), odai, klausai, arba jis gali ištisą dieną dirbti kompiuteriu ir tai gali būti nugaros skausmo priežastis, riešų sąnarių (raiščių, sausgyslių maišelių (makščių) žalojimas, stresas. Žmogus gali nurodyti, kad jo darbas susijęs su kokia nors specifine rizika ar kad tokius pat nusiskundimus turi bendradarbiai (kiti darbuotojai dirbantys tokį pat darbą).

Svarbu įvertinti profesinės rizikos veiksnio (fizikinio, cheminio, fizinio, biologinio, psichosocialinio) poveikio pobūdį. Cheminis poveikis – garų, dūmų ir dulkių poveikis. Nors darbo vietoje dažniausiai pasitaikantis poveikis yra inhaliacija ar patekimas per odą, įmanomas cheminių medžiagų patekimas per burną (praryjant) rūkant ar valgant užterštose vietose (darbo vietoje ar valgymo patalpoje). Biologinis poveikis – kraujo pernešami patogenai, gyvūnų antigenai ir infekcinės ligos. Fizikinis poveikis apima triukšmą, spinduliuotę, vibraciją, temperatūrą, fizinis – nepatogią padėtį, pasikartojančius greitus judesius, sukeliančius raumenų ir sausgyslių įtampą, sunkių krovinių kėlimą ir nešimą rankomis. Psichologiniai veiksniai (didelis darbo krūvis, priverstiniai viršvalandžiai, nesaugus darbas) gali pasireikšti nerimu, depresija, skausmais krūtinėje ar nekontroliuojama hipertenzija (tačiau šiuo metu Lietuvoje galiojančiame profesinių ligų sąraše nėra įtraukta ligų, kurios gali būti sukeltos psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių). Darbo medicinos gydytojas turi stengtis įvertinti specifinį poveikį ir suvokti potencialius darbo poveikio pasireiškimo būdus.

Diagnozuojant profesinę ligą yra atsižvelgiama į tokius faktorius kaip visa žmogaus medicininė dokumentacija, ligos istorija. Jei ilgus metus dirbote kirpėja, o štai dabar jaučiate, jog atsirado venų varikozė, gali būti, jog didžia dalimi prie tokio atsiradimo prisidėjo jūsų profesija ir nuolat dirbamas stovimas darbas.

Dažniausiai lėtinės profesinės ligos yra nustatomos vyresniame amžiuje, didesnio darbo stažo žmonėms. Nemaža dalis sergančių profesinėmis ligomis yra tarp vairuotojų, statybininkų, suvirintojų, elektrikų, siuvyklų darbuotojų. Be to, svarbu žinoti, jog į profesinių ligų sąvoką įeina ir įvairūs apsinuodijimai.

Labiausiai paplitusios su darbu susijusios ligos

JAV ir Europos mokslininkai nustatė, kad dažniausiai diagnozuojamos tokios su darbu susijusių ligų grupės: raumenų ir skeleto sistemos ligos (stuburo diskogeninė radikulopatija, riešo kanalo sindromas), kvėpavimo sistemos ligos (astma, LOPL), onkologinės ligos (vėžys), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (išeminė širdies liga), kontaktinis dermatitas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja atkreipti ypatingą dėmesį į tokias ligas, susijusias su darbu: elgesio ir psichosomatiniai sutrikimai; hipertenzija, išeminė širdies liga, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa (peptinė opa); lėtinės nespecifinės kvėpavimo takų ligos; judėjimo aparato sutrikimai. Triukšmas, vibracija, stresas darbe padidina galimybę susirgti ar komplikuoti širdies ir kraujagyslių, raumenų ir skeleto sistemos ligas, opaligę.

Prevencija

Dėl per didelio ar dažno raumenų įtempimo atsiranda raumenų, raiščių, sausgyslių pažeidimai.
Lėtinės profesinės ligos dažnai tampa gamybinių traumų priežastimi.
Dėl profesinių ligų gydymo ir reabilitacijos žmonės laikinai arba visam laikui praranda darbingumą, įmonės taip pat patiria nuostolius. Viso to būtų galima išvengti, laiku pasirūpinus profesinių ligų prevencija.
Juosmens, kojų ir rankų įtvarai tolygiai priglunda, optimaliai apspaudžia ir sutvirtina atitinkamas kūno vietas, tolygiai paskirsto krūvį, sumažina nuovargį ir skausmą. Žmonėms, kurie dirba pardavėjais, kirpėjais, masažuotojais, kai reikia ilgą laiką stovėti arba sėdėti vienoje padėtyje praverstų profilaktinės kompresinės kojinės ir tinkama patogi avalynė.

Ilgai sėdintiems vienoje pozoje galima rekomenduoti juosmens įtvarus, pagalvėles sėdėjimui, nugaros atramas ir taisyklingos laikysenos korektorius.

Rūpinkitės savo sveikata.