Vaistažolės – puiki priemonė organizmo stiprinimui

Vaistažolės ir vaistažolių arbata tinka tiek profilaktikai, tiek įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Augalai gelbsti įvairiais nenumatytais ir ūmiais atvejais: sutrikus virškinimui, peršalus ar staiga sunegalavus. Kasdieninis puodelis vaistažolių arbatos yra itin naudingas tinkamai organizmo veiklai užtikrinti ir gali tonizuoti geriau nei kasdieninė kava.

Šilta arbata puikiai malšina troškulį karštomis vasaros dienomis: pietų šalyse karščiausiu metu žmonės mėgaujasi puodeliu šiltos arbatos ir tokiu būdu atsigaivina. Augaluose apstu organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų: glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina, o saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.

GYSLOČIAI

Šio augalo lapų arbata, sultys gelbsti nuo viduriavimo, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, gastrito, aterosklerozės, viršutinių kvėpavimų takų infekcijų. Gysločiai mažina vidurių spazmus, gydo enteritą, enterokolitą, aktyvina skrandžio sekreciją. Augaluose gausu glikozidų, saponinų, vitaminų K ir C, kalio, flavonoidų ir kitų. Šviežius ir švarius gysločių lapus galima dėti ant pažeistos odos, vabzdžių įgeltų vietų – dezinfekuoja, stabdo kraujavimą, mažina uždegimą. Augalo lapai renkami žydint – nuo gegužės iki vasaros pabaigos. Vartojami tiek gysločio lapai, tiek sėklos: spaudžiamos sultys, ruošiami antpilai.

ČIOBRELIAI

Čiobreliuose gausu biologiškai veikliųjų medžiagų, tokių kaip eteriniai aliejai, raugai, flavonoidai, organininės rūgštys, vitaminas C ir kitų. Čiobreliai detoksikuoja organizmą, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Šių vaistažolių vonia gerina miegą ir puikiai atpalaiduoja. Čiobreliai renkami žydėjimo laikotarpiu birželio–liepos mėnesiais. Iš čiobrelių ruošiamos ištraukos ir nuovirai: gali būti naudojami išoriškai – gaminami kompresai ar pilama į vonią – arba geriami.

PAPRASTIEJI ERŠKĖČIAI

Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C: 1–3 erškėčių vaisiuose yra paros vitamino C norma. Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kitų. Taip pat gausu obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir pektinų, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo organizmą nuo nuodingųjų medžiagų, gerina medžiagų apykaitą. Erškėčių vaisių arbata itin stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Svarbu pabrėžti, jog erškėčių vaisiai mažina uždegimą ir naikina mikrobus. Erškėčių vaisių arbata tinka peršalus, sergant mažakraujyste ar ateroskleroze, valo kraują, padeda nuo nemigos, saugo nuo parodontozės ir sąnarių ligų. Erškėčiai žydi birželio–liepos mėnesiais. Vaisiai renkami gerai sunokę nuo rugpjūčio pabaigos beveik iki pat šalnų.

DIDŽIOSIOS DILGĖLĖS

Dilgėlės stiprina kraują, organizmo atsparumą, skatina šlapimo pasišalinimą ir žaizdų gijimą. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, slopina ginekologinius uždegimus. Dilgėlės tai puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio. Dilgėlės turi kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, taip pat vitaminų C, B2, B3, karoteno, chlorofilų, fitoncidų, fermentų, kalcio, kalio, magnio, natrio, geležies, silicio, sieros, chloro, vario, chromo, skruzdžių rūgšties ir kitų. Jaunų dar nežydinčių dilgėlių lapus galima skinti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios. Prieš vartojimą maistui dilgėles reikia nuplauti, minutę apvirti arba nuplikyti vandeniu, nukošti ir supjaustyti.

BERŽŲ LAPAI IR PUMPURAI

Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Pumpurai turi dezinfekcinių, skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų. Beržų lapų arbata skatina šlapimo pasišalinimą ir prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai – puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito. Beržų lapų ir pumpurų arbata tinka sklerozės, reumato profilaktikai. Beržų pumpurai renkami anksti pavasarį, vėliau – šakelės, lapai. Juos geriausiai rinkti saulėtą dieną iki birželio pabaigos, kol dar jauni ir lipnūs. Gydymo tikslais rišamos beržų vantos, geriama beržų sula.

Vaistinguosius augalus reikia rinkti tik ekologiškai švariose vietose. Nerekomenduojama jų skinti, rinkti šalia kelio, magistralių, sąvartynų, cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, šalia elektrinių, geležinkelio ir kitų panašaus pobūdžio vietų. Nepatariama vaistinių augalų antžeminės dalies ruošti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti. Patartina augalinę žaliavą rinkti į pintines, dėžes, viengubus medžiaginius maišelius. Surinktos žaliavos negalima suspausti, nes ji kaista, suyra veikliosios medžiagos. Vaistažolių rekomenduojama rinkti tiek, kiek iš karto galima padžiauti.